polubė

×põlubė sf. (1) žr. polubis 1: Bet už tai prikriuša savo polubes su gauja žmonių, važiuo[ja] pamažu, nes vežimus savo labai apsunkina M.Valanč. Polubėse jų vasaros laike išsiperi daugybė blusų ir utėlių M.Valanč.